Remkamės geriausią ergonominę kėdę

Remkamės geriausią ergonominę kėdę Darbas biure dažniausiai reiškia daugybę laiko praleisto sėdint darbo kėdėje – pozoje, kuri stuburui sukuria papildomą apkrovą. Todėl, siekiant išvengti nugaros problemų, labai svarbu turėti darbo kėdę, kuri yra ergonomiška ir paremia apatinę nugaros dalį, bei skatina gerą laikyseną. Ergonominės kėdės yra daugybės rūšių. Nei viena iš jų nėra pati geriausia, bet yra keli dalykai, labai svarbūs ieškant geros ergonominės kėdės. Atsžvelgiant į juo, kiekvienas žmogus galės priversti savo kėdę prisitaikyti prie jos ar jo specifinių poreikių. Sėdynės aukštis. Biuro kėdė turi būti lengvai reguliuojama. Papraščiausias būdas yra pneumatinis aukščio reguliavimas. Daugumai žmonių turėtų tikti sėdynė, esanti 40-53 centimetrų atstumu nuo žemės. Tai leis sėdinčiajam laikyti pėdas pilnai ant grindų, o rankas stalo aukštyje. Sėdynės plotis ir gylis. Sėdynė turi būti pakankamai plati ir gili, kad būtų patogi sėdėtojui. Įprastai, pločio standartas yra 43-50 centimetrų. Gylis (atstumas nuo sėdynės pradžios iki pabaigos) turi būti toks, kad sėdint pilnai atsirėmus į atlošą, keliai nuo sėdynės galo būtų nutolę maždaug 5-10 centimetrų. Juosmens atrama . Apatinės nugaros dalies atrama ergonominėje kėdėje yra labai svarbu. Juosmes srityje stuburas yra išlinkęs ir ilgas sėdėjimas neparemiant šios dalies verčia kūprintis (tai išlygina natūralų išlinkimą) ir perkelia įtampą į apatinę stuburo dalį. Ergonominė kėdė turėtų galėti reguliuoti juosmens atramą, ir dydį, ir gylumą, kad kiekvienas naudotojas ją galėtų pritaikyti savo nugarai. Nugaros atrama. Kėdės atrama turėtų galėti prisitaikyti prie stuburo formos, žinoma, su ypatingu dėmesiu juosmens daliai. Jei atrama yra atskirai nuo sėdynės, reikėtų, kad ji galėtų reguliuoti aukštį ir kampą. Jei sėdynė ir atkaltė yra neatskirtos, kėdė turėtų galėti palinkti į priekį ir atgal, bei užsifiksuoti norimoje pozicijoje. Kėdės medžiaga. Kėdė turi būti prikimšta kamšalų, kad galėtumėte sėdėti ilgą laiką. Tačiau atsižvelgiant į audinio kvėpavimą, pirmenybę reikėtų teikti medžiagoms, kurių paviršius yra kietesnis. Rankų atramos darbo kėdės. Jie taip pat turėtų būti reguliuojami. Rankos turi gulėti patogiai, o pečiai turi būti atsipalaidavę. Alkūnė ir žemesnė rankos dalis turėtų ilsėtis, tačiau dilbis darbo metu neturi būti ant rankų atramos. Kėdės sukimasis. Tradicinė ergonominė kėdė turėtų lengvai suktis, kad žmogus galėtų lengvai pasiekti daiktus, esančius skirtingose vietose ant stalo ir netoli jo.